Viena iš baisiausių nuodėmių Lietuvoje – mylėti savo darbą. Darbą, darbdavį, kolegas ir t.t. Juk daug dažnesnis reiškinys – galvoti, kad vadovai kvaili, bendradarbiai tinginiai, o dirbama – kaip kad už tai mokama. Taigi, kadangi visiems mums mokama per mažai, tai ir dirbame atitinkamai. Priešingai sakoma dažniausiai tik prisigėrus „firmos balių” metu, kuomet netoliese šmirinėja ne tiek prigėręs „viršininkas”. Bet yra signalai, kurie išduoda, jog iš tiesų jums patinka jūsų darbas. Taigi, pastebėkite juos pirmieji!

• Apkalbinėjate (kalbate apie) ne kolegas, o džiaugiatės jų daromais projektais, jų pasiekimais;
• Kalbate apie ateitį turėdami galvoje teigiamus lūkesčius – kaip antai „kaip būtų faina, jei galėčiau padaryti…”, vietoje „kad tik man nelieptų daryti …”;
• Į kolegas žiūrite ne formaliai, o asmeniškai – galvojate ne „pagal procesą galiu atsakyti per…”, o „jam/jai labai svarbu, atsakysiu kaip įmanoma greičiau”;
• Jums nereikia specialiai ieškoti „work-life balance”, viskas vyksta kažkaip natūraliai;
• Rekomanduotumėte draugui dirbti toje pačioje įmonėje;
• Jums patinka dalyvauti „extra-mile” (neprivalomuose) projektuose;
• Susimastote, ką čia dar gero galima nuveikti, kad įmonei būtų geriau, nors tai ir nėra jūsų „pareiginėse”;
• Sėkmė jums yra ne tik priedas prie algos, bet ir kolegų pripažinimas, matomumas rinkoje;
• Jei jūsų paprašo pagalbos, ne nurodote, kas kitas „pagal pareigines” atsakingas už tą sritį, o padedate, kuo galite.