Nors tai ganėtinai nauja sfera, išpopuliarėjusi tik XXa. pabaigoje, tačiau jau diskutuojama, ar šis „emocinis išprusimas” nėra svarbiau už tiesiog intelektą. Emociškai išprususio žmogaus bruožai:
– nejausti streso, išlikti ramiam;
– nebijoti atsakomybės;
– derinti rūpestį žmonėmis su tikslų siekimu;
– stengtis įsijausti į kitų žmonių situaciją, juos suprasti;
– bendrauti su skirtingais žmonėmis, neatsiriboti nuo galimybių ir nuomonių.
Kaip ugdomas, didinamas emocinis intelektas? Pirmiausiai ugdant savimonę ir optimizmą, stengiantis suprasti gilumines veiksmų ir reiškinių priežastis bei pasekmes, nuomonę pagrįsti faktais, o ne spėlionėmis ar štampais.
Lyderiai, vadovai Lietuvoje nuo seno orientuoti į dominavimą, techninės srities išmanymą, neretai nuo darbuotojų, pavaldinių atskirti ne tik kabinetų sienų, geresnių rūbų, bet ir emocine siena. Tikroji lyderystė privalo būti žmogiška ir natūrali – vadovavimas žmonėms, kur tai bebūtų – darbo vietoje, visuomeninėje veikloje ar valstybėje – yra ne iš dangaus nukritusi privilegija, o procesas, kuomet žmonės vadove mato lyderį ir patys nori, kad jis juo būtų.
Plačiau galite rasti Daniel Goleman svetainėje – http://www.danielgoleman.info/blog/
Wikipedijoje http://en.wikipedia.org/wiki/Emotional_intelligence
Emocinio intelekto testas – http://www.queendom.com/tests/take_test.php?idRegTest=1121
Naujausi komentarai