Rašymo nauda lyderiui

Jau rašiau apie skaitymo naudą, ir, be to, apie tai kalba kiekvienas kalbėtojas apie sėkmę. Perskaityti bent po knygą per savaitę (ar dieną) jau yra tapę jei ne įpročiu, tai bent mada 🙂

Tačiau ne mažiau svarbus ir lyderio įprotis rašyti – kad ir dienoraštį ar „blog’ą”. Ypač – blogą, o kodėl – argumentuoju žemiau.

Rašant žodžiai skamba galvoje, beveik taip pat, lyg repetuotumėte viešą kalbą. Mintis reikia dėstyti aiškiai, struktūruotai, parinkti tinkamus žodžius. Daryti pauzes. Naują mintį pradėti nauju paragrafu.

Viešoje erdvėje išsakytos mintys gali sulaukti kritikos, ar sukelti diskusiją – lyderiui labai svarbu nebūti uždaram ir įsitikinusiam savo teisumu bet kokiomis aplinkybėmis. Viešasis rašymas, kaip ir viešasis kalbėjimas, gali įnešti šiek tiek sveiko aplinkos poveikio jūsų pasaulėjautai.

Prieš kažką parašant, sveika pasidomėti, kas apie tai jau yra parašyta, arba jūsų įrašą įkvepia kažkoks kitas perskaitytas ar pamatytas dalykas. Kitą kartą netgi atidžiau žiūri į pasaulį, nes intuityviai jauti, jog norėsi apie tai parašyti. Tai aštrina pojūčius, gerina atmintį.

Na ir pati didžiausia ir labiausiai apčiuopiama nauda – lyderis niekada nebūna pats-sau lyderiu, juo turi sekti, juo žavėtis, jo klausyti bent vienas žmogus. Aišku, juo visada gali būti jūsų mama, bet viešasis rašymas ne vienam padeda pritraukti ir daugiau auditorijos. Taip, žodis po žodžio, net ir koks nors savo mamai mielas „Kleckas” tampa viešosios nuomonės lyderiu, ar apie „bendrąsias žinias” vis užsimenantis žiniasklaidininkas – tampa žinomu TOC specialistu.

Taigi, skaitykime ir rašykime kuo daugiau, ir kuo kokybiškiau 😉